Dėmesys Žmogui ir Žemei

Melioracija, tvenkiniai ir pralaidos, vandentiekis ir nuotekų tinklai, keliai ir aikštės, pamatai ir šlaitų sienos — žmogaus gerovei, žemės tausojimui

Vandens užtvankos

Užtvankos  – hidrotechnikos statiniai, pertveriantys upę ar kitokią vandens tėkmę ir pakeliantys joje vandens lygį (Statybos techninis reglamentas STR, 2004).

Užtvankos ir nuo jų neatsiejamos vandens saugyklos bei tvenkiniai yra svarbūs hidrotechnikos statiniai vandens ištekliams sukaupti, saugoti bei tikslingai naudoti ir žmogaus gyvenamajai bei gamtinei aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti. 

Užtvanka - jei tam pritaikyta - sąlyginai atlieka ir dambos funkciją - saugo vietovę nuo apsėmimo.

Šių hidrotechnikos statinių užsakovai dažniausiai yra savivaldybės. Tai stambūs, neretai valstybinio masto, hidrotechnikos statiniai, reikalaujantys nemažų lėšų.

Pagal užtvankų statybai naudojamas medžiagas užtvankos skirstomos:

  • Gruntinės užtvankos
    • žemių, smulkaus ir vidutinio smulkumo smėlio, žvyro, žvirgždo;
    • akmenų užtvankos
    • molio (išskirtinais atvejais), priemolio
  • Gelžbetoninės užtvankos
  • Metalinių konstrukcijų užtvankos
  • Mišrių statybinių medžiagų užtvankos

Gruntinės užtvankos

Žemių užtvankomis dažniausiai tvenkiamos lygumų upės, ypač jei reikia tik pakreipti upės vagą.

  • Žemių užtvankų privalumai
    • Užtvankų statybai galima panaudoti vietinį gruntą kaip statybinę medžiagą.
    • Žemių grunto užtvankų nesudėtinga statyba ir konstrukcija, visus darbus atlieka technika
    • Žemių užtvankos patikimai funkcionuoja ir ilgaamžės
    • Dėl šių priežasčių žemės grunto užtvankų statyba ir priežiūra yra pigesnė, nei kitų tipų užtvankų
  • Žemių užtvankų trūkumai:
    • Per žemių užtvankų viršų nenuleidžiamas potvynių pertekliaus vanduo, nes tą viršų pažeistų. Todėl žemės užtvankai būtinos papildomos  vandens pralaidos pačiame tvenkinyje.
    • Žemės užtvankoms reikia daug grunto, nes jų platus skersmuo.

Gruntinių medžiagų užtvankų statybos, rekonstravimo, remonto darbus atliekame pagal Statybos techninio reglamento „Gruntinių medžiagų užtvankos“ (STR 2.05.17:2005) bendruosius reikalavimus, taikomus žemių supiltinėms ir suplautinėms, žemių ir akmenų, akmenų ir žemių bei akmenų supiltinėms užtvankoms, statomoms hidroenergetikos, vandens transporto, melioracijos, žuvininkystės, teritorijų apsaugos nuo apsėmimo, taip pat kitokiose, jų tarpe ir mišrios paskirties, sistemose.  

Karjerus, iš kurių bus kasamas žemių užtvankai gruntas, geriau parinkti kuo arčiau statomos užtvankos, kad būtų patogiau ir pigiau transportuoti. Statomos užtvankos ir kasamų karjerų plotų paviršinio grunto sluoksnį geriau saugoti atskirai ir po to panaudoti užtvankos ir karjero šlaitų apželdinimui. 

Gruntinių užtvankų gruntai

Gruntinės užtvankos rekomenduojamos iš vienalyčio grunto. Jei gruntas nevienalytis, būtina ištirti skirtingų gruntų tarpusavio sąlyčio ir sukibimo patvarumą.

Lietuvoje dažniausiai statomos supiltinės žemių užtvankos iš priemolio.

Molio grunto užtvankos statomos tik išimtinais atvejais, įvertinus geotechnines vietovės charakteristikas ir ekonominį pagrįstumą. Beje, statant molio grunto užtvankas, būtina per įšalo gylį (1,2-1,5 m) naudoti smėlio gruntą, kad užšaldamas molis nedeformuotų pačios užtvankos. Bet kuriam gruntui svarbu nustatyti tinkamą grunto sutankinimo laipsnį.

Užtvankos viršaus (keteros) plotis - ne mažesnis nei 4,5 metro. Jei žemių užtvankos viršuje numatomas kelias - viršus rengiamas pagal kelio tipą. Jei kelias nenumatomas - iš žemių užtvankos keteros centro link užtvankos šlaitų formuojamas 3% nuolydis ir keteros paviršius padengiamas 18-20 cm smėlio ir žvyro mišinio sluoksniu.

Laikinosios užtvankos statomos taip pat iš žemių, akmenų, kad nukreipti upės vagą, kol numatytoje upės vietoje pastatomas stambesnis hidrotechninis įrenginys, pvz., hidroelektrinė - kad objekto statyba nevyktų vandenyje. Po to laikinoji užtvanka išardoma. Svarbu, kad, išardžius laikinąją užtvanką, liktų kuo mažiau jos padarinių ir buvimo požymių, kurie per ilgesnį laiką turėtų nunykti, ir gamta vėl susigrąžintų buvusį natūralų upės fragmentą su savo aplinka.

Gelžbetoninės užtvankos

Gelžbetoninės užtvankos statomos kaip būtina hidroelektrinių dalis, kai krentantis užtvankos vanduo suka turbinas ir gamina elektros energiją.

Šios užtvankos tvenkiamos labai tvirtomis, atspariomis stipriam vandens slėgiui gežbetoninėmis pertvaromis - monolitinėmis arba surenkamomis - pagal konkrečiai vietovei parengtą užtvankos projektą, įvertinus pratekančio vandens srovės stiprumą bei užtvankos pagalba formuojamo vandens telkinio paskirtį ir daugelį kitų parametrų.

Gelžbetoninėms užtvankoms svarbu kokybiškas, hidrotechninis, sutankintas, su specialiais priedais betonas, kad per pačią sieną neprasisunktų vanduo. Dažniausiai naudojamas monolitinis gelžbetonis su dideliu kiekiu armatūros. Kuo užtvanka aukštesnė, tuo vandens jėga stipresnė.

Metalinės konstrukcijos

Metalinės konstrukcijos - tarpusavyje sukabinamos, statomos ir krantinėmsprieplaukoms.

Anksčiau buvo statomos ir medinės užtvankos, dabar jas pakeičia kokybiškesnių medžiagų, tvirtesnės, atsparesnės aplinkos klimato veiksniams, užtvankos.