Dėmesys Žmogui ir Žemei

Melioracija, tvenkiniai ir pralaidos, vandentiekis ir nuotekų tinklai, keliai ir aikštės, pamatai ir šlaitų sienos — žmogaus gerovei, žemės tausojimui

Vandens tvenkiniai, kanalai

Vandens saugyklos, arba tvenkiniai, upių vagoje

Vandens saugykla - tai dirbtinis vandens telkinys, suformuotas pratekančiojo vandens atkarpoje, skirtas vandeniui saugoti ir vandens pertekliui bei nuotėkiui reguliuoti.

Vandens saugyklų bei tvenkinių paskirtis

  • Hidroenergetinė - krentantis vanduo suka turbinas, gamina elektros energiją
  • Vandens transportui
  • Vandens tiekimui
  • Poilsinės, jų t. vandens sporto. Prie užtvankų įrengiami kempingai, paplūdimiai, poilsiavietės. Todėl - poilsiautojų saugumui - svarbu, kad vandens telkiniai gilėtų nuo kranto laipsniškai, ne staiga
  • Parkuose užtvenkus upelius įrengiami tvenkiniai ir kaskados kaip kraštovaizdį ir poilsinę aplinką pagerinantis parko elementas
  • Kompleksinės paskirties

Paminėtina, kad, įrengus upės atkarpoje didesnį tvenkinį arba vandens saugyklą, atsiranda nauji, nebūtinai pozityvūs, poveikiai aplinkai, pvz., keičiasi vandens balansas (padidėjus paviršiui, suintensyvėja vandens garavimas); dirbtinio vandens telkinio susilpnėjusi srovė turi realią įtaką vandens augmenijai ir gyvūnijai, todėl formuojasi nauja ekosistema, labiau būdinga stovinčio vandens telkiniams; didesnio vandens masyvo sustiprėjusios bangos - nesiėmus apsaugos priemonių - ardo krantus (pavyzdys - Kauno marių krantų erozija ir ilgalaikė, lėta griūtis).

Užtvankos statybai ir vandens saugyklai vietos bei ploto parinkimas - ilgas procesas, susietas su daugeliu spręstinų klausimų - ūkinių, teisinių, socialinių, ekonominių, architektūrinių, gamtosauginių, saugios laivybos ir kt. Todėl būtina detali analizė vietovės, kurioje numatyta įrengti užtvanką; ypač svarbios topografinės bei hidrologinės  charakteristikos, būsimos vandens saugyklos vandens lygių nustatymai ir t. t… Todėl užtvankų ir vandens saugyklų statyba - respublikinės reikšmės  ir masto objektai, finansuojami valstybės arba ES lėšomis.

Tvenkinių vandens aukščiui reguliuoti įrengiamos vandens pralaidos, kurios privalo būti uždengtos.

Tvenkiniai iškastose daubose

Tvenkiniai kasami pagal konkrečius poreikius ir paskirtį, pvz., nedideli tvenkiniai kasami buitinėms reikmėms sodybose laistyti netoliese esančius daržus, girdyti galvijus; rekreaciniuose plotuose, neatsiejama golfo laukų dalis ir kt.

Iškastame vandens tvenkinyje suformuojama galinti išsilaikyti augalijos ir gyvūnijos pusiausvyra. Jei žmogus į tvenkinio „apgyvendinimą“ neįsikiš ir procesą paliks saviegai, - tvenkinio ekosistema susiformuos natūraliai, tačiau nebūtinai atitinkanti žmogaus lūkesčius. 

Tvenkinius iškasame ekskavatoriumi apie 3 m gylio ir  3 -10 arų ploto. Iš iškasto grunto suformuojame krantus, kuriuos užsėjame tai aplinkai  ir tvenkinio šlaito paviršiui tinkama specialia žole arba sutvirtiname geotekstile. Sutvarkius tvenkinio krantus, nutiesiame patogų priėjimą, sutvarkome aplinką

Tvenkinių atnaujinimas. Jei tvenkinys netinkamai eksploatuojamas, per ilgesnį laiką gali užželti krantai ir uždumblėti dugnas. Jei tvenkinio gruntas žvyringas - tvenkinys praktiškai valosi pats, jei molingas - nuosėdos kaupiasi sparčiau.

Todėl senesnius, apgriuvusiais šlaitais ar užsenkančius tvenkinius pasirengę atnaujinti - galime išvalyti nuo dumblo dugną. Kad tvenkinio dugnas ilgiau neuždumblėtų, užsakovo pageidavimu galime kloti membraninę plėvelę. Tvenkinį pagiliname, praplatiname, iš iškastų žemių atnaujiname tvenkinio krantus. Pagilinus tvenkinį, galima atrasti ir požeminio vandens gyslą, kurios dėka pakils tvenkinio vandens lygis.

Žuvininkystės tvenkiniai ir statiniai

Žuvininkystės tvenkiniai - atskira tvenkinių kategorija. Šiems tvenkiniams parenkami plotai derinami su eile įvairių institucijų, nes žuvininkystės tvenkiniai ne tik atveria naujas poilsio, komercinės žūklės ar turizmo galimybes, bet ir įtakoja aplinkinių plotų vandens telkinių hidrologinį režimą, keičia gyvūniją bei augmeniją, jų kiekius ir tarpusavio santykius - formuojasi nauja biocenozė (viename biotope, pvz., ežere, pievoje, pelkėje, gyvenančių organizmų visuma, biogeocenozės gyvoji dalis (zodynas.lt/tarptautinis-zodziu-zodynas/))

Kiekvienas žuvininkystės tvenkinys turi savo paskirtį ir techninius projekte apibrėžtus reikalavimus, pvz., žuvų auginimo - pirmos ir antros eilės; ganykliniai, ganykliniai- komerciniai, motininiai, žuvų žiemojimo ir pan. Žuvininkystės tvenkiniai susisiekiantys, todėl pralaidose montuojama speciali techninė įranga.

Vandens kanalai

Vandens kanalas – tai dirbtinė atvira taisyklingos formos vaga (perkasa) vandeniui be slėgio tekėti; dirbtinis vandentakis, dažniausiai daromas upėms, ežerams arba jūroms sujungti, neretai tinkamas laivybai; paprastai kanalų tėkmė lėta, beveik nesimaišanti (Statybos techninis reglamentas, 2004).

Esant skirtingiems kanalo dugno aukščio lygiams, jų nuolydžiui mažinti ir lygiams susieti įrengiami kanalo slenksčiai.

Vandens kanalai visada atviri, jų vanduo gali būti tiekiamas hidroelektrinėms, laukų drėkinimui, galvijų ganykloms. Tačiau Lietuvos žemės plotus yra didesnis poreikis sausinti, nei drėkinti, ir, kol, turime Nemuną, nėra poreikio įrengti laivininkystei skirtą kanalą. Atgaivinus laivininkystę - paprasčiau vėl pritaikyti laivininkystei Nemuną, pagilinus jo vagą ir sutvarkius krantus.