Dėmesys Žmogui ir Žemei

Melioracija, tvenkiniai ir pralaidos, vandentiekis ir nuotekų tinklai, keliai ir aikštės, pamatai ir šlaitų sienos — žmogaus gerovei, žemės tausojimui

Krantų tvirtinimas, krantinės

Krantų bei šlaitų atsparumo didinimas natūraliomis bei techninėmis priemonės vadinamas krantosauga. Krantai bei šlaitai apsaugomi nuo vandens bangų, ledų sangrūdų, atmosferos kritulių, temperatūros bei kitų klimato veiksnių svyravimų ardomojo poveikio. Ypač svarbu krantus ir šlaitus apsaugoti nuo tiesioginio vandens bangų daužymo stiprių audrų ir pavasarinių ledų sangrūdų metu.

Krantai ir šlaitai tvirtinami intensyviausioje vandens bangų ir ledų žalingo poveikio juostoje ir žemiau jos reikiamu atstumu, kad apsaugoti šlaito gruntą nuo tiesioginių ardomųjų bangų smūgių.

Sutvirtintas natūralaus vandens telkinio ar užtvankos krantas, po sutvirtinimo tapęs atsparesniu gamtinės aplinkos ardomajam poveikiui, vadinamas krantine.

Iš mūsų įmonės atliktų krantų tvirtinimo darbų paminėtian Neries upės įrengta krantinė Vilniuje.

Krantinių bei šlaitų tvirtinamosios medžiagos

Gelžbetoninės plokštės. Surenkamosios ir monolitinės gelžbetoninės plokštės, naudojamos krantų pagrindiniam tvirtinimui. Šios plokštės tarpusavyje sujungiamos armatūriniais tinklais ir tarsi surišamos specialiomis priemonėmis su kranto paviršiumi. Tačiau per ilgesnį laiką gelžbetonio plokštes, kad ir kaip tvirtai sukabintas, gali išjudinti vandens bangų mūša, potvyniai bei atoslūgiai. Todėl vandens pažeistas krantines svarbu suremontuoti laiku ir užkirsti kelią tolesniam vandens ardymui. Nes neremontuojami pradėję irti krantinių ploteliai greitai plečiasi.

Betono blokeliai sujungiami po kelis į sekcijas, jiems nereikia pasluoksnio, todėl darbai vyksta sparčiai. 

Betono čiužiniai. Betono čiužiniai, pagaminti iš labai tvirto geosintetikos audinio, klojami tušti ant šlaito, po to pripildomi betonu ir tarpusavyje patikimai sujungiami specialiais užtrauktukais. Betono čiužinių storis gali būti 5-50 cm

Asfaltbetonis. Asfaltbetonis apsaugo šlaitą nuo deformacijos ir neleidžia vandeniui prasisunkti į šlaito ar kranto gruntą. Paviršius dažomas baltais dažais ir vadinamas ekranu, nes labiau atspindi šilumą ir taip smarkiai neįkaista, kaip įkaistų juodos spalvos paviršius ir galėtų lengviau deformuotis pats. 

Akmenys, akmenų grindinys . Naudojami natūralūs lauko akmenys, atvežti iš karjerų. Nors akmenys patys savaime gali egzistuoti praktiškai amžinai, tačiau svarbu juos tinkamai suleisti į gruntą, kad neišplautų vanduo. Ištyrus vandens telkinio dugną, sprendžiama, koks akmenų dydis, kaip geriausia išdėstyti ir sutvirtinti. Akmenimis -natūralia statybine medžiaga - sutvirtinta krantinė harmoningai įsilieja bendrą landšaftą ir tarsi sudaro neatsiejamą visumą su gamta.

Gabionas  – akmenų prikrauta vielinio tinklo dėžė, skirta vandens telkinių bei upių krantų apsaugai.

Skalda, žvyras, žvyras-smėlis. Žvyro sluoksnis, vadinamas paruošiamuoju, pilamas po pagrindiniu tvirtinamuoju sluoksniu, kad apsaugotų šlaito gruntą nuo „iščiulpimo“. Žvyringo smėlio ar žvyro sluoksniu tvirtinami lėkšti šlaitai, kuriuos skalauja iki 1,5 m aukščio bangos.

Lankstus tvirtinimas. Pagrindinės medžiagos - sintetinių medžiagų tinklas, vadinamas geotinklu. Tai tvirta, akyta sintetinė medžiaga, kurios akutės užpildomos dažniausiai betonu. Po geotinklu tiesiama geotekstilė, ir gaunamas tvirtas, patikimas krantų bei šlaitų tvirtinimo paviršius.

Atraminės sienos – inžinerinė konstrukcija, sauganti nuo griuvimo ar nušliaužimo už jos esantį gruntą, ant jo esančius statinius bei įrenginius (Statybois techninis reglamentas STR 2004). Atraminės sienos ir sienutės, statomos vandens telkinių krantų ir šlaitų tvirtinimui, iš esmės panašios į atramines sienas sausumos šlaitų tvirtinimui.

Biologinė danga - velėnavimas, sėjama žolė, sodinami krūmai, karklų gyvašakės ir kiti specialūs augalai, kurių šaknys sutvirtina šlaitų paviršių. Kol šaknys įsitvirtina, augalus būtina apsaugoti nuo bangų ir galimai žalingo atmosferos poveikio.

Krantų bei šlaitų  tvirtinamosios medžiagos numatomos projekte, įvertinus  konkrečią vietovę - bangų aukštį, vyraujančių vėjų stiprumą bei kryptį ir kitas aplinkos sąlygas.