Dėmesys Žmogui ir Žemei

Melioracija, tvenkiniai ir pralaidos, vandentiekis ir nuotekų tinklai, keliai ir aikštės, pamatai ir šlaitų sienos — žmogaus gerovei, žemės tausojimui

Dambos, bunos

Dambos

Dambos – hidrotechnikos statiniai, skirti vietovei nuo apsėmimo, užtvindymo bei patvenkimo saugoti, vandens tėkmei nukreipti, dirbtiniam vandens objektui šalia vandentėkmės sudaryti (Statybos technis reglamentas STR, 2005). Dambos dirbtinai pakelia vandens telkinių ir upių krantus, kad neužsemtų gyvenviečių, sulaiko įvairius pratekančio vandens nešmenis ir nuosėdas.

Dambos funkciją - reguliuoti vandens lygį ir tėkmę - sąlyginai gali atlikti ir užtvanka, jei be tiesioginės paskirties pritaikyta reguliuoti ir vandens lygį. Įvertinus konkrečius poreikius, sprendžiama pagal situaciją - ar statyti užtvanką, jei yra kur nuleisti vandenį, ar dambą, kuri pakels vandens telkinio krantus ir apsaugos vietovę nuo galimo vandens išsiliejimo potvynių metu. 

Damba statoma iš atvežtinio grunto. Dambos pagal savo paskirtį ir funkcijas skirstomos

  • Apsauginės, arba atitvarinės, dambos
  • Reguliuojančios upių vagas dambos

Apsauginė damba - neapsemiamoji atitvėrimo damba; priklauso pagrindinių HTS grupei, skirstoma pagal aukštį, konstrukcijas, pasekmių klases ir kita. Atitvėrimo damba – damba šalia vandens objekto esantiems plotams atitverti, saugant juos nuo apsėmimo bei užtvinimo arba sudarant pripildomą (natūraliai ar siurbliais) vandens saugyklą. Būna apsemiamoji, neapsemiamoji (apsauginė), išilginė arba skersinė  (traversas) (Statybos techninis reglamentas STR 2.02.06:200).

Dambų grupės:

  • Neapsemiamosios (apsauginės)
  • Apsemiamosios
  • Skersinės (traversas)
  • Išilginės

Apsauginė damba skirta atitverti ir apsaugoti nuo užtvinimo ar patvenkimo šalia vandens esančius plotus, kad neišsilietų pakilęs vandens telkinio vanduo. Šios dambos saugo upių krantus nuo vandens užliejimo ir vandens erozijos - išplovimo. Apsauginė dambos funkcija ypatingai svarbi pavasariais, suintensyvėjus sniego tirpsmui gausių polaidžių laikotarpiu arba ilgalaikio smarkaus lietaus bei liūčių metu.

Apsauginių dambų grupavimas pagal objektus, kuriuose statomos:

  • upių vandentvankų,
  • jūrų polderių,
  • jūrų, ežerų,
  • krantosaugos,
  • žuvininkystės,
  • hidroelektrinių.

Jei arti vandens telkinių yra gyvenamieji namai, apsauginės dambos statomos apsaugoti ne tik upės krantus nuo galimų potvynių pakelto vandens lygio destrukcinio poveikio, bet ir apsaugoti netoliese esančius namus su jų gyventojais. Šios apsauginės dambos statomos ženkliai tvirtesnės ir prieš prognozuojamus grėsmingus potvynius - kad vanduo dambų nepralaužtų - dar sutvirtinamos papildomai, dažniausiai smėlio maišais.

Reguliuojanti upės vagas damba planingai arba ne gali pakoreguoti upės vagą ir vandens tekėjimo kryptį, dar vadinama nukreipiančiąja damba. Šių dambų dėka sraunesnės ir stambesnės upės, tinkamos laivybai, apsaugomos nuo įvairių gamtinių sąnašų ir galimų stambesnių šiukšlių, kad neužsiterštų upės vaga - farvateris ir netrukdytų laivybai.

Upės srovė per ilgesnį laiką gali pažeisti, paplauti dambos kraštus, tuomet damba atnaujinama.

Dambos - respublikinės reikšmės hidrotechnikos statiniai, finansuojami valstybės arba ES; užsakovai būtų savivaldybės. Pastaruoju metu dambos praktiškai nestatomos ir neatnaujinamos dėl reikiamo dėmesio ir lėšų stokos. Tačiau atsiradus užsakovui, neabejingam Lietuvos vandenų ir jų aplinkos kraštovaizdžio būklei, UAB „Mevilsta“ pasirengusi apleistas dambas atnaujinti arba pagal šiuolaikiškas technologijas pastatyti naujas.

Bunos

Bunos – neaukšti, per potvynius dažniausiai apsemiami, trapecinio skerspjūvio upių vagotvarkos bei jūrų krantotvarkos statiniai iš grunto, akmenų, žabų ir kitų medžiagų, nutiesti į jūrą ar upę 70–1100 kampu (Statybos techninis rehglamentas STR, 2005). Buna formuojama beveik statmena upės tekėjimo krypčiai, tačiau, priklausomai nuo upės kranto išlinkimo, gali sudaryti minėtą kampą.

Buna - iš esmės tai pylimas, arba trapecijos skerspjūvio formos inžinerinis hidrotechnikos statinys-tiesinys, kurio pagrindas ženkliai platesnis, nei viršus. Buna formuojama iš smėlio, molio, žvyro, įvairių šakų, žabų, šiuo atveju naudojamų kaip surišantysis žemės gruntą „karkasas“. Bunos stabilumui ir ilgaamžiškumui užtikrinti naudojami akmenys arba sutvirtinama betonu. Buna nėra labai aukšta, ir potvynių metu gali būti apsemiama.

Bunos viršus gali būti užpiltas stambiu žvyru, grįstas akmenimis (ypač būdinga anksčiau įrengtoms bunoms) arba betonuotas. Nes, priklausomai nuo vandens svyravimo, ypač upėse, svarbu, kad galimai užliejęs buną vanduo nenuplautų paviršinio bunos sluoksnio ir neardytų pačios bunos.

Buna - tarsi natūralus pakrantės reljefo tęsinys, nusidriekęs į plačią upę ar jūrą, sutvirtintas žmogaus rankų ir technikos, padeda išsaugoti patį reljefą, žmogaus aplinką ir gamtą.

Bunos susilpnina, pristabdo sraunių upių srovę, taip įtakodamos ir upės vagos kryptį. Ties bunos galu užlinkusi srovė suformuoja už bunos sūkūrius, kuriuose nusėda srovės atneštos  įvairios žuvims tinkančios maisto medžiagos; ties bunomis formuojasi palankesnės sąlygos žuvų nerštui ir mitybai.

Paminėtina, kad upės dugnas ties bunomis gali būti ir duobėtas, nes sūkūriai išplauna dugną, todėl pavojinga maudytis. Bet žvejams mėgėjams - tikras žūklės rojus, nes ties bunomis įsikuria arba priklysta praktiškai visos tos upės žuvų rūšys. Pastebėta, kad kiekviena žuvų rūšis atranda sau tinkamą aplinką gausioje sąlygų ties buna įvairovėje - nuo labai gilių duobių iki seklumų, tin sraunių vietų bei sūkūrių, iki lėtos tėkmės plotų.

Tačiau upės srovė atneša ne tik žuvų maistą, bet ir dumblą bei kitus natūralios kilmės nešmenis, kurie - jei nesulaikytų bunos- dalinai nusėstų ir pačioje upės vagoje, ir upės pakrantėse. Gamtinės upių nuosėdos ir dumblas seklintų upės vagą - farvaterį - ir trikdytų laivininkystę, o nusėdęs dumblas ties upės krantais uždumblintų pakrantes, kurios apaugtų stovinčiam vandeniui būdinga augmenija - meldais, švendrėmis, lūgnėmis ir pan., todėl upės krantai taptų sunkiau prieinami ir pelkėtų.

Bunos, kaip ir dambos - pastaruoju metu praktiškai neatnaujinami ir nestatomi respublikinės reikšmės hidrotechnikos statiniai, kuriuos, atsiradus finansavimui, galime atnaujinti arba pastatyti naujus.